Vardadieniai Prancūzijoje švenčiami šventojo, kurio vardu pagal katalikų kalendorių, vardu pavadintas žmogus. Tradiciškai tai buvo reikšminga proga religiniuose namuose, pažymėta Mišių lankymu, maldų aukojimu ir palaiminimu. Šiais laikais šventė dažnai būna kuklesnė, kai draugai ar šeima dovanoja mažas dovanėles, gėles ar atviruką, pagerbdami bendravardį. Vardadienius dažniau švenčia vyresnės kartos arba kaimo vietovėse, nors kai kas juos vis dar pripažįsta kultūriniu papročiu. Pasaulyje vardadieniai turi skirtingą reikšmę, ypač šalyse, turinčiose stiprias krikščioniškas ar stačiatikių tradicijas, pavyzdžiui, Graikijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Šiuose regionuose vardadieniai gali būti tokie pat reikšmingi kaip gimtadieniai, su šventiniais susibūrimais, valgiais, linkėjimais. Skirtingai nuo gimtadienių, juos nustato kalendorius ir tą pačią dieną dalijasi daug žmonių. Nors ir rečiau šiuolaikinėse pasaulietinėse visuomenėse, vardadieniai tebėra prasmingas būdas švęsti tapatybę ir paveldą.
